nagai

nagaĩ sm. pl. (4) 1. šnek. pirštai, rankos: Kap čia imi be nagų̃ (negrabiai) Al. Nežmoniškų nagų̃: ką pagriebs, tą padarys Rm. Kas ano nagaĩ buvo, ko ans nepadirbo! Mžk. 2. prk. nelaisvė, savivalė; priespauda: Ale jis, išsisukęs iš jų nagų, pabėgo ir tuo nukeliavo in savo tėviškę BsPIV211. Greičiau dangus apaks, nei tave kas kardu išvaduos iš mano nagų V.Krėv. Iš mano nagų̃ tu neišsisuksi Lp. Kaip juoda antelė purvuose, taip yr bloga vyro naguose JD1569. ^ Kieno namai, to ir nagaĩ Krž. 3. išskėstų rankos pirštų pavidalo įrankis daržovėms kaupti, ravėti ar bulvėms kasti: Tie nagaĩ labai geri žemuogium ravėt Škn. Runkelių su nagaĩs nedraskyk Grz. 4. įrankis su geležiniais kabliais įkritusiam į šulinį kibirui ištraukti: Atnešk nagùs – reikės viedrą ištraukti Všk. Viedras į šulnį įkrito, o nagų̃ nerandu tum staigumu Krš. 5. Vkš dvinagis kablys mėšlui iš vežimo versti, kanabėkas. 6. senovėje – kablio pavidalo įrankis draskyti kankinant: Nagai geležini SD244.

◊ ant nagų̃ eĩti sektis: Kupčiavot tai jam eĩna an nagų̃ Lp.

áukso nagaĩ geras meistras: Áukso nagaĩ, vilko gerklė Pšl, Btg. Aukso nagai, jaučio nasrai LTR(Vl).

áukso (gerùs) nagùs turė́ti; gerų̃ nagų̃ bū́ti sugebėti gerai dirbti, būti nagingam: Tas žmogus áukso nagùs tùri, viską geba padaryti Jnš. Tas žmogus gerus nagùs tùria: ką ima, tą dirba Up. Gerus nagùs tùri, dailiai padaryta Pc. Tas tėvas labai gerų̃ nagų̃ buvo, nesėdėjo nevalgę Sml.

į nagùs suim̃ti savè susivaldyti, susidrausminti: Šiaip ar taip – aš vyras, ir vieną kartą reikia suimti save į nagus! rš.

ìlgus nagùs turė́ti būti linkusiam vogti: Kai ji jauna buvo, ìlgus nagùs turėjo, biskį vaginėjo Skr. Saugokis jo – jis tùri ìlgus nagùs Lš. Prie darbo gera merga, tik tùria ìlgus nagùs Jnš.

iš nagų̃ verčiantis amatu: Žemės neturi, iš nagų̃ gyvena (apie siuvėją) Ėr. Iš nagų̃ geriau gyvena, kaip an žemės Ds.

iš nagų̃ krìsti nesisekti: Darbas krito iš nagų, o mintys lyg pririštos vis sukosi apie vieną daiktą rš.

kaĩp nesavaĩs nagaĩs negrabiai: Ima kaĩp nesavaĩs nagaĩs Grž.

kaĩp nupùvusiais nagaĩs netvarkingai: Dirba kaip nupuvusiais nagais Ds.

kumpùs nagùs turė́ti būti linkusiam voti: Kumpus nagus tur BzF144.

nagùs nudègti įkliūti: Vieną sykį nudegė nagus ir mamos vyras, nors iki tol jam viskas klodavosi kaip sviestu patepta rš.

nagùs pridė́ti kiek padirbėti: Pridė́jo nagùs, ir viskas kaip ir buvę (pasitaisė) Krš.

nagùs gráužti (gráužtis) labai gailėtis: Bet man tada taip sekėsi, kad kiekvienas galėjo iš pavydo nagus graužti J.Dov. Paskuo nagùs graušys, ka neėmei Vkš.

nagùs káišioti Jrb vagiliauti.

nagùs kìšti

1. kiek padirbėti: Jis an šieną nė nagų̃ nèkišė Slm.

2. be reikalo domėtis: Tu visur savo nagus kiši MŽ. Nekìšk nagų̃, kur nereikia Ds, Kv.

nagùs prikìšti

1. kiek suduoti: Prikìšk pri svetimo vaiko nagùs, tai tada tik liežuviai Krš.

2. nukentėti: Neliesk, o prikìši nagùs! Als.

3. prisidėti, ką pikta darant: Ir jis nagùs prikìšo prie svetimo turto (vogė) Jnš. Ir čia, matyt, ar nebus tik velnias savo nagus prikišęs KrvP(Jsv).

nagaĩ knìta rūpi (ką padaryti): Tam vaikui knìta nagaĩ, nebenusėdi vietoj: tai peilį paima – įsipjauna, tai vėl ką nebūt sudaužo, sugadina Vb.

nagaĩ nerim̃sta rūpi (ką padaryti): Smaliži, begėdi, ko nerimsta nagai? Dov.

nagaĩ (nagùs) niẽžti labai norisi, rūpi ką padaryti: Nagùs niẽžti, pamačius svetimą gerą Jnš. Karštesniems bernams, tiesa, labai niežtėjo nagai rš.

nagų̃ nagaĩs labai greit, bematant: Vyšnios tokios geros – Kuršėnų bobos nagų̃ nagaĩs išgrobstė Krš. Nagų̃ nagaĩs supuolė ir padirbo Krš.

nagų̃ tárpe; LMD(Sd) bežiūrint, nejuntamai (dingti): Nagų̃ tárpe pavogė, prapuolė ž.

nagùs ištiẽsti Varn mirti.

nagùs krim̃stis gailėtis: Jis dabar nagus kremtasi, kad tep padarė Lš.

nagùs nusvìlti įkliūti į bėdą: Verčiau tegul neprasideda, bo nusvil̃s nagùs Sb.

nagùs paródyti išryškinti savo galią: Vasario pradžioje žiema dar kartą parodė savo nagus: ištisą savaitę spaudė toks šaltis, kad, rodės, ne tik žemė, bet visa, kas gyva, sustingo į akmenį rš.

nagùs suriẽsti mirti: Nagùs sùrietė Lk.

nagùs tùri nagingas: Tai turi nagus Trg.

nagùs užkrė̃sti Krš pridaryti nemalonumų.

nagùs užsikrė̃sti Krš prisidaryti nemalonumų.

naguosè laikýti drausminti: Tėvas nelaikýdavo baisiai to vaiko naguõs Trg.

nečystų̃ nagų̃ vagišius: Ans nečystų nagų BzB144.

nė̃ nagų̃ nekìšti neliesti: Aš pati ką pasitaisau, o tėvas nė nagų̃ nèkiša pri tokių smulkių daiktų Erž.

nórs nagùs pjáuk jokiu būdu: Neduoda, nors nagùs pjáuk Dkš. Aš prašiau ilgai, bet jis neduoda, nors nagus pjauk Lš.

paskirtì nagaĩ laisvesnė nuo darbo valandėlė: Aš neturėdavau laiko, nė praskirtų̃ nagų̃ Rm. Kadgi dabar pati darbymetė – nėr nė praskirtų̃ nagų̃ Ssk.

su nagaĩs mokantis amatą: Žiūrėk, koks gražus vežimas – tikrai žmogus su nagaĩs Kb.

várnų nagaĩ raukšlės prie akių: Lateraliniuose vokų kampuose pasidaro charakteringų raukšlių, vadinamų „varnų nagais“ P.Aviž.

viršum̃ nagų̃ léisti Rm paviršutiniškai dirbti.